Val judėjimo sunkumai kyla iš kelių išgyvenimų per visą jos gyvenimą, o ne dėl vienos ligos vien. Beveik prieš 70 metus ji sirgo poliomielitu, kuris paveikė dešinę koją ir raumenis šlaunies priekyje. Ji taip pat apibūdina prastą vaikystės chirurgijos ir slaugos patirtį, kuri, jos teigimu, prisidėjo prie tolesnio raumenų švaistymo žemiau kelio, pėdų kritimo ir ilgamečių klubo problemų. Tolesnė chirurgija ir kojų ilgio pokyčiai laikui bėgant padidino sunkumus.
Vėlesnė trauma pridėjo dar vieną didelį iššūkį. Valyje 2012, sulaužė pažeistą klubą. Ji sako, kad kaulo būklė reiškė, kad jo negalima ištaisyti. Dar prieš tą sužalojimą jai buvo sunku vaikščioti, ilgesnius atstumus už namų ribų naudojosi ramentu gale esančiame sode ir mobilumo paspirtuku ar vežimėliu.
Dabar ji apibūdina save kaip visą darbo laiką naudojančią neįgaliųjų vežimėlių naudotoją. Nuo tos klubo traumos ji bandė iš naujo išmokti vaikščioti, tęsdama kineziterapiją, tuo pačiu konstatuodama, kad reabilitacijos parama jos konkrečioms aplinkybėms buvo ribota.
“Tai jau aštuntas kartas mano gyvenime, kai man teko iš naujo mokytis vaikščioti. Noriu pasisekti.”
Valas ieškojo paramos, kuri jautėsi kitokia nei ramentai, vaikščiojantys rėmai ir ritinėliai. Ji nustatė, kad ramentai išvedė pečius į viršų, o kitos vaikščiojimo priemonės apsunkino natūralios stovėjimo padėties ir eisenos paiešką. Laisvų rankų palaikymo galimybė kreipėsi ir dėl to, kad ji stengėsi išvengti peties operacijos. Ankstesniame susirašinėjime ji paaiškino, kad skausmas kairėje rankoje ir petyje taip pat apsunkino vežimėlio varymą net kelionėje po prekybos centrą metu.
Per namų demonstraciją su Ewan ji bandė Mažą LifeGlider vaikščiojimo pagalbą aplink savo virtuvę. Išsiskyrė pokytis, kurį ji jautė savo laikysenoje, ir tai, kaip judėjo silpnesnė koja.
“Buvau sužavėtas bandydamas gyvenimo sklandytuvą, kad aš iš karto atsistojau, mano kaklo pailginimas ir pečiai nuleisti”.
Kai ji pradėjo vaikščioti, Val pastebėjo, kad jos dešinė koja seka per daugiau natūraliai. Ji jautė, kad jai nereikia taip pat pakelti klubo, kad galėtų žengti žingsnį. Savo ankstesniuose laiškuose ji aprašė, kad jaučiasi labiau vertikali ir subalansuota, iškeldama tą koją į priekį, nesukdama jos ir mažiau šlubuodama.
Šie pokyčiai yra svarbūs Val, tačiau jos sąskaita taip pat yra sąžininga apie praktinius sunkumus. Vaik LifeGlider ščiojimo pagalbos naudojimas jai vargina. Ji pradėjo su keliomis minutėmis per dieną, kaip patarė, ir sako, kad pažanga buvo lėtesnė, nei ji norėtų. Ji tęsia pratimus tiek silpnesnei, tiek stipresnei kojai.
Jos avalynė yra svarbi. Kadangi jai reikia batų kaupimosi, kad tilptų kojų ilgio skirtumas, ji sako, kad ji gali naudoti tik LifeGlider vaikščiojimo pagalbą su savo koreguojančia avalyne. Ji taip pat pastebi, kad jos pėdsakas gali apsunkinti manevravimą mažame tualete, o norint įlipti ir išlipti reikia laiko. Surasti būdą, kaip pritvirtinti diržą viena ranka, jai lieka dar vienas praktinis klausimas.
Val mato pažadą, ką LifeGlider vaikščiojimo pagalba galėtų padėti jai padaryti aplink namą, tuo pačiu norėdama daugiau praktinio indėlio, kuris padėtų jai kuo geriau išnaudoti. Jos istorija yra apie natūralesnio būdo atsistoti ir žengti, kartu su pastangomis ir palaikymu, kurių reikalauja jos pačios aplinkybės.
“Jis turi tiek daug pažadų, ir aš nesugebu kuo geriau išnaudoti”.
Tai yra Valo patirtis iki šiol. Ji vis dar dirba link ėjimo, kurį nori pasiekti, ir paprašė tolesnės Mobility UK paramos. Jos pasakojimas apibūdina tiek skirtumą, kurį ji jautė, tiek iššūkius, su kuriais ji ir toliau susiduria.
Remiantis paties Val el. Laiškais adresu Mobility UK ir Ewan. Tai yra jos asmeninė patirtis, įskaitant nuolatinius sunkumus ir jos prašymą suteikti daugiau paramos.